- švikšt
- švìkšt interj. 1. šmukšt (staigiam važiavimui, skridimui ir pan. žymėti): Išeik anksčiau: švìkšt pravažiuos mašina, i paliksi DūnŽ. Gyvi, gyvi [pempės] ir švìkšt pro nosę sukinėjas DūnŽ. 2. kartojant nusakomas greitas ėjimas, bėgimas, lėkimas ir pan.: Kazienė švìkšt švìkšt i nulėkė Mžš. Meistras švikšt švikšt per gryčią pereis rš. 3. šmurkšt (greitam įlindimui nusakyti): O anas (vaikas) papečin, kai toks vyras – švìkšt, ir nėr Sug. | prk.: Švikšt laimė pro langą TS1904,5. 4. šmikšt (smūgiui, kirtimui nusakyti): Ana jam skūron švìkšt Grv. Su votegu švikšt, čakšt anuodum par šonus uždrožė M.Valanč. 5. NdŽ vikst (kartojant nusakomas vizginimas ar vizgėjimas): Vilkas uodegą švìkšt švìkšt judina DŽ. [Vilkas] švikšt uodegą į vietą, antrą pusę TS1904,1. 6. kartojant nusakomas ūžimas, spengimas: Galvo[je] taip švìkšt švìkšt Krš. 7. šiaip greitam, netikėtam veiksmui nusakyti: Švìkšt an vienos kojos apsisuka priš veidrodį DūnŽ. Adatą švìkšt ir įveriu Vp. Apie pietus švìkšt išsišvietė Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.